IMPROVIZACIJA (italų kalba improviso reiškia nelauktai; lotynų kalboje im- žodžio reikšmę paverčia priešinga proviso – numatyti iš anksto) reiškia procesą, veiksmą ką nors darant arba veikiant prieš tai iš anksto nepasiruošus. Improvizacija bendrinėje kalboje reiškia spontaninį kūrybos galių demonstravimą, jų panaudojimą ar pritaikymą konkrečioje situacijoje. Žmonės dažniausiai įpratę viskam ruoštis ir matyti tai, kas iš anksto surepetuota, o improvizuojant viskas vyksta spontaniškai, čia ir dabar. Kūryba ir atlikimas vyksta vienu metu, spontaniškumas sukuria riziką ir dinamiką.
Kartais kas nors pavyksta puikiai, kartais – ne, bet tai niekada negadina nuotaikos. Žmonėms patinka gyvas pulsavimas, jie jaučia gyvybinę energiją ir iš vidaus kylančias tikras emocijas.
Improvizacijų viešojoje kalboje tikslas – dalyvius mokyti kalbos dramaturgijos, spontaniškumo ir gebėjimo be streso priimti iššūkius, prisijaukinti situacijas ir išeiti iš komforto zonos patiriant džiaugsmą. Teks rizikuoti, stebėti ir analizuoti save ir kaip jaučiasi auditorija, techniškai atlikti žaidimus, kurie lavina komunikabilumą, suvaldyti laiką, juokauti neapibrėžtoje situacijoje ir suprasti, kada istorija turi baigtis.
Kai kalbėdami viešai improvizuojame, yra dramaturgija, potekstė ir humoras – esame nenuspėjami, mūsų kalba yra įtikinama, įkvepianti, įdomi, skatinanti veikti.
GEBĖJIMAI, KURIUOS PADĖS ĮGYTI IMPROVIZACIJOS VIEŠOJOJE KALBOJE MOKYMAI
Viešai kalbėti nepasiruošus, greitai reaguoti į kintančią situaciją
Valdyti laiką sakant kalbą
Nepasimesti stresinėse situacijose
Atsakyti į netikėtus klausimus
Užmegzti kontaktą ir aktyviai klausyti
Auginti pasitikėjimą savimi, įveikti nenumatytas situacijas
Spręsti problemas greitai priimant ir apdorojant informaciją