Patarimai

• Mes privalome suvaldyti tai (viešojo kalbėjimo nerimą), kol tai neužvaldė mūsų. M. Abrahams pastebi, kad turėtumėm išsiaiškinti, kokie yra nerimo simptomai ir kokios yra nerimo priežastys tam, kad galėtume juos suvaldyti.
• Susikoncentruokime į savo auditoriją: tu esi čia, kad patenkintum jų poreikius. Toks susikoncentravimas į auditoriją padės pranešimą jausti labiau kaip pokalbį.
• Naudokime tokius žodžius, kaip: mes, jūs, klauskime klausimų. Tai priartina dar labiau prie pokalbio jausmo. Taip kalbant pranešimas kelia mažiau streso kalbėtojui ir yra patrauklesnis klausytojui.

KAIP JUOS SUVALDYTI?

• Šokinėjanti širdis, baisus jaudulys. Prieš pradėdami kalbėti: giliai įkvėpkite, atlikite jogos pratimus. Tai padės nusiraminti.
• Drebančios rankos. Kalbėdami naudokite plačius gestus, nesusigūžkite. Platūs rankų gestai padės adrenalinui pasišalinti iš jūsų kūno.
• Raustantis veidas, žandai. Kalbėdami laikykite delne kažką šalto. Kaip žiemą karštas arbatos puodukas mus šildo, šaltas daiktas delne atvėsina kūną, sumažina kūno temperatūrą.
• Artėjant momentui, kuomet turime kalbėti viešai, dauguma pradedame dvejoti savo kalbėjimo gebėjimais, jaučiamės nepasiruošę. Šioje situacijoje mes patys sau keliame stresą. Visų pirma turime leisti sau jaudintis, juk tai svarbus momentas tau/kompanijai/karjerai, nes tu tuojau perduosi miniai žmonių svarbią žinią. Susigyvenkime su mintimi, kad tokioje situacijoje nervintis normalu, o tai padės laisviau kvėpuoti ir užsiimti veikla, kuri mažina stresą.

KAIP JAS SUVALDYTI?

• Aš bijau, kad pamiršiu tekstą, užstrigsiu kalbėdamas – pasidaryk kalbos žemėlapį: APIE KĄ KALBI? KAIP TAI SUSIJĘ SU TAVO AUDITORIJA? KAS PO TO?
• Spaudimas būti visą laiką stebimam: auditorijos baimė, vertinimas ir spaudimas iš auditorijos kalbėtojui. Nukreipk auditorijos dėmesį nuo savęs. Parodyk video, užduok klausimą. Tai nukreips dėmesį nuo pranešėjo, leis tau atsipūsti, o auditorija jausis labiau įsitraukusi. Tai abipusė nauda.
• Baimė blogai pasirodyti prieš auditoriją. Visų pirma reikia pakeisti požiūrį į viešajį kalbėjimą – tai ne pasirodymas, pokalbis. Kaip tai padaryti?